Prasidėjęs karas Ukrainoje padidino degalų kainas ir sukėlė ryškų kainų šuolį pagrindinėse eksporto iš Lietuvos kryptyse. Transporto į Vakarus paklausa taip pat drastiškai išaugo, o tai gali būti pandemijos pabaigos pasekmė. Todėl ateinantis laikotarpis kupinas ne tik neužtikrintumo, bet ir galimybių.
Uždaryti rytai
Karas Ukrainoje daugeliui Lietuvos eksportuotojų užkirto kelią į Rytų rinkas. Neatidėliotinų atsiskaitymų rinkoje akivaizdžiai krito Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos krypčių transporto paklausos indeksas.
Karas ir degalų kaina
Viena iš tarifų kilimo priežasčių – šoktelėjusios degalų kainos. Prieš prasidedant karui Ukrainoje nafta kainavo kiek daugiau nei 90 USD už barelį. Pirmąją kovo savaitę kaina pakilo iki 130 USD ir galiausiai stabilizavosi ties 110 USD.
Artimiausiu metu kainų kritimas degalinėse yra gana nerealus scenarijus. Degalų kaina už litrą Lietuvoje jau dabar viršija 2 eurus, tačiau valstybė vis tiek kitais metais žada didinti akcizus kurui. Didinant mokesčius, kuro kaina gali pasiekti ir 3 eurus.
Didesnė transporto paklausa
Kita tarifų augimo priežastis – išaugusi transporto paslaugų paklausa vakariniais maršrutais. Dėl didesnio užsakymų kiekio tarp siuntėjų atsiranda konkurencija dėl vežėjų, kurie gali diktuoti savo sąlygas.
Šių metų kovą užklausų „Trans.eu“ biržoje dėl transporto į Vokietiją ir Olandiją skaičius, palyginus su vasario mėn., išaugo 50%, į JK – 31%, į Italiją – 13%, o į Prancūziją – 12%.
Viltis horizonte
Ateinančiais mėnesiais bus sunku išlaikyti tokį aukštą transporto paklausos lygį. Karas Ukrainoje ir rytų rinkų atkirtimas reiškia, kad Vakarų pramonės sektoriui ta kryptimi bus eksportuojama mažiau.
Papildoma grėsmė gali būti pramoninės gamybos sulėtėjimas Vokietijoje ir kitose ES šalyse. Tai galimai yra susiję su piliečių išlaidų perkėlimu į paslaugų sektorių. Nuo pandemijos išsivadavę ES gyventojai daugiau išleis turizmui, maitinimui, pramogoms ir kultūrai nei plataus vartojimo prekėms, kurių per pastaruosius dvejus metus buvo perkama labai daug. Visas šis pokytis turi netiesioginį poveikį transporto paklausai.
Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad nors įvairiose ekonomikos prognozėse daroma prielaida, kad ekonomikos augimas sulėtės, tačiau prognozės nenumato visiško jo sustojimo. Tai suteikia vilčių tolesnei Lietuvos įmonių, įskaitant transporto sektorių, plėtrai. Be to, reikia nepamiršti, kad Lietuva gali tapti naudos gavėja iš problemų, susijusių su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis. Didelės transporto sąnaudos verčia daugelį Vakarų įmonių ieškoti tiekėjų arčiau nei tolimojoje Azijoje, o tai yra galimybė Lietuvos vežėjams.
